tikybiškas

tikýbiškas, -a adj. (1), tikỹbiškas (1) KŽ; L, Rtr, A1884,137, Gmž būdingas tikybai, religiškas: Tas pačias tikybiškas nuomones apie saulės dievystę randame ir pas senovės graikus LTIII175(Bs). Jų (prūsų) tikybiška praktika dar tyrai tautiška buvo BsVXXVII.

tikýbiškai adv., tikỹbiškai KŽ: Ordinas žmones ėmė tikybiškai apšviesti prš.